NEURODERMITAS

Kas yra neurodermitas?

Neurodermitas, dar vadinamas lichen simplex chronicus, yra lėtinė odos būklė, pasižyminti stipriu niežėjimu ir pasikartojančiais odos pažeidimais. Tai nėra liga, tai yra odos reakcija į nuolatinį niežėjimą ir draskymą.

Neurodermitas pasižymi specifiniais simptomais, susijusiais su odos uždegimu, sustorėjimu ir niežėjimu. Pagrindiniai neurodermito simptomai yra:

Stiprus niežėjimas

Niežėjimas yra vienas iš labiausiai ryškių simptomų, dažnai blogėjantis naktį ar streso metu. Ilgalaikis niežėjimas gali sukelti užburtą ratą, kai niežėjimas ir draskymas sustiprina odos pažeidimus ir sukelia dar didesnį jos niežėjimą.

Odos pažeidimai

Odos paraudimas, patinimas ir įtrūkimai yra būdingi neurodermito požymiai. Ilgai besitęsiantis draskymas sukelia odos sustorėjimą. Pažeidimai dažniausiai lokalizuojasi ant kaklo, rankų, kojų, galvos odos, sėdmenų ar liemens.

Sustorėjęs, šiurkštus odos paviršius

Neurodermito paveiktos vietos gali pasireikšti kaip sustorėjęs, šiurkštus odos paviršius, susiformavęs dėl nuolatinio draskymo.

Žaizdos

Dėl odos draskymo gali susidaryti žaizdos, pūslės. Tai yra gan dažnas neurodermito požymis.

Diskomfortas

Stiprus niežėjimas ir diskomfortas gali trukdyti miegui, darbui, mokymuisi ir kasdieniam gyvenimui.

Priežastys

Neurodermito priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad šią odos būklę sukelia įvairūs veiksniai, tokie kaip nervų sistemos sutrikimai, imuninės sistemos reakcijos, genetika, stresas ir psichologinė įtampa.

Nervų sistemos sutrikimai

Nervų sistemos sutrikimai, dėl kurių odos jutimo nervai tampa labiau jautrūs, gali prisidėti prie padidėjusio niežėjimo ir odos pažeidimų.

Imuninės sistemos reakcijos

Imuninės sistemos veiksniai, susiję su uždegiminėmis reakcijomis odoje, taip pat gali turėti įtakos neurodermito vystymuisi.

Genetika

Genetinį polinkį į neurodermitą gali perduoti tėvai savo vaikams. Žmonės su kitomis alerginėmis būklėmis, tokiomis kaip astma ar alerginis rinitas, taip pat gali turėti didesnę riziką susirgti neurodermitu.

Stresas ir psichologinė įtampa

Stresas ir emociniai veiksniai gali padidinti niežėjimą, draskymą ir odos pažeidimus, todėl neurodermito simptomai gali pasireikšti arba pablogėti per stresinį laikotarpį.

Oda, linkusi į sausumą

Sausa oda gali būti labiau linkusi į niežėjimą ir uždegimus, todėl žmonės su sausa oda gali būti labiau pažeidžiama ir tai turi įtakos neurodermito atsiradimui.

Paradoksalu, bet perteklinė higiena gali turėti neigiamą poveikį odai ir padidina riziką neurodermito atsiradimui. Veiksniai, kurie prisideda prie neurodermito atsiradimo:

1. Odos barjerų pažeidimas. Dažnas ir stiprus muilinimasis, naudojant agresyvius muilus, šveitiklius arba kitus odos priežiūros produktus, gali sutrikdyti odos barjerą, išsausinti ir padidinti pažeidžiamumą uždegimams bei infekcijoms.
2. Išsausėjusi oda. Perteklinis maudymasis duše ar vonioje gali išsausinti odą. Sausa oda yra labiau linkusi į niežėjimą ir uždegimus, todėl gali padidinti neurodermito riziką.
3. Mikrobiomos pusiausvyros sutrikimas. Odos mikrobioma yra natūrali bakterijų, grybų ir virusų junginys, kuris padeda apsaugoti odą nuo infekcijų. Perteklinė higiena gali pažeisti šią mikrobiomos pusiausvyrą, sumažinant odos apsaugines savybes ir didinant riziką susirgti uždegiminėmis odos ligomis, tokiomis kaip neurodermitas.

Kadangi per didelė higiena gali padidinti neurodermito atsiradimo riziką, svarbu rasti tinkamą higienos balansą, kuris ne tik apsaugotų odą nuo infekcijų, bet ir nepažeistų jos barjero. Rekomenduojama maudytis po šiltu vandeniu (ne karštu!), naudoti bekvapius, švelnius muilus ir kūno prausiklius.

Diagnozė

Diagnozuoti neurodermitą gali būti sudėtinga, nes jo simptomai yra panašūs į kitų odos ligų, tokių kaip atopinis dermatitas, egzema ar psoriazė. Kadangi nėra specifinio tyrimo, skirto vien tik neurodermitui diagnozuoti, dažniausiai diagnozė remiasi klinikiniais simptomais, paciento anamneze ir įvertinimu.

Diagnozuojant neurodermitą, gydytojas atliks šiuos žingsnius:

• Anamnezė. Gydytojas išklausys paciento skundus, klausdamas apie simptomus, jų sunkumą, trukmę. Taip pat bus aptariama paciento šeimos istorija dėl alergijų, astmos ar kitų imuninės sistemos sutrikimų.
• Fizinis patikrinimas. Gydytojas atidžiai apžiūrės odą, siekdamas identifikuoti būdingus neurodermito požymius, pavyzdžiui, odos paraudimą, uždegimą, odos sustorėjimą ir žaizdas.
• Palyginimas su kitomis odos ligomis. Kadangi neurodermito simptomai gali būti panašūs į kitų odos ligų, gydytojas atliks įvertinimą, kad atmestų kitas galimas diagnozes, tokias kaip atopinis dermatitas, egzema ar psoriazė.
• Papildomi tyrimai. Kartais gali būti atliekami papildomi tyrimai, tokie kaip kraujo tyrimai, siekiant nustatyti alergijas ar uždegimines reakcijas. Odos biopsija gali būti atlikta retais atvejais, kai klinikiniai simptomai ir istorija nėra pakankamai aiškūs arba norint patvirtinti ar atmesti kitas odos ligas.

Gydymas ir psichologinė pagalba

Nors neurodermitas nėra visiškai išgydomas, tačiau yra keletas gydymo būdų, kurie padeda sumažinti simptomus, paūmėjimus ir pagerinti gyvenimo kokybę. Gydytojas skirs individualų gydymo planą, kuris gali apimti vieną ar kelis šiuo metodus:

1. Kremai ir tepalai. Drėkinamieji kremai, emolientai ir steroidiniai tepalai gali padėti sumažinti odos uždegimą, niežėjimą ir paraudimą. Šių produktų nuolatinis naudojimas yra svarbus žingsnis norint išlaikyti odos sveikatą ir sumažinti neurodermito paūmėjimus.
2. Antihistamininiai vaistai. Antihistamininiai vaistai, skirti vartoti per burną, gali sumažinti niežėjimą ir padėti pagerinti miego kokybę. Jie yra ypač naudingi, jei neurodermito simptomai pablogėja naktį.
3. Topiniai kalcineurino inhibitoriai. Topiniai kalcineurino inhibitoriai yra vaistai, kurie gali sumažinti odos uždegimą ir niežėjimą. Jie gali būti vartojami kartu su steroidiniais tepalais arba kaip alternatyva, kai steroidiniai tepalai netinka arba nėra veiksmingi.
4. Imunosupresantai. Sunkiais atvejais, kai kiti gydymo būdai neveikia, gali būti vartojami imunosupresantai. Šie vaistai slopina imuninę sistemą, sumažindami simptomus, tačiau gali sukelti šalutinį poveikį.
5. Streso valdymas ir psichologinė pagalba. Kadangi stresas gali pabloginti neurodermito simptomus, svarbu rasti būdus stresui mažinti.
   

Neurodermitas kūdikiams ir vaikams

Neurodermitas kūdikiams ir vaikams yra gana dažnas reiškinys, dažnai pasireiškiantis per pirmuosius vaiko gyvenimo metus. Vaikams neurodermito požymiai gali skirtis nuo suaugusiųjų simptomų ir apima:

1. Sausa, šiurkšti oda.
2. Odos paraudimas, dažniausiai ant veido, rankų, kojų ir sėdmenų.
3. Bėrimas, kuris gali būti pūslelinis.
4. Niežėjimas, kuris gali būti labai stiprus, trukdantis miegoti.

Ar maistas turi įtakos neurodermitui?

Maistas gali turėti tam tikrą įtaką neurodermito simptomams ir jų sunkumui. Nors nėra konkretaus mitybos plano, kuris veiktų visiems neurodermitą turintiems žmonėms, tačiau šių maisto produktų vartojimas / nevartojimas gali pagelbėti:

Alergenai

Kai kuriems žmonėms, ypač vaikams, tam tikrų alergenų, tokio kaip pieno, kiaušinių, sojų, žuvies, riešutų ir kviečių, vengimas gali padėti sumažinti neurodermito simptomus. Prieš pradedant bet kokį mitybos pakeitimą, svarbu kreiptis į gydytoją ar alergologą ir atlikti atitinkamus testus.

Uždegimą mažinantys maisto produktai

Įtraukiant į mitybą maisto produktus, turinčius natūralių antioksidantų ir uždegimą mažinančių medžiagų, galima sumažinti organizmo uždegimą ir pagerinti odos sveikatą. Tai apima žuvų taukus, sėklas, žaliąsias daržoves, uogas ir alyvuogių aliejų.

Probiotikai

Probiotikai yra gyvi mikroorganizmai, kurie gali padėti atstatyti ir palaikyti sveiką žarnyno mikroflorą, darant teigiamą įtaką imuninei sistemai. Kai kurie tyrimai rodo, kad probiotikų vartojimas gali būti naudingas sumažinant neurodermito simptomus. Prieš pradedant vartoti probiotikus, svarbu pasitarti su gydytoju.

Vanduo

Gerti pakankamai vandens yra svarbu, nes tai padeda išlaikyti odos drėgmę ir sveikatą. Priklausomai nuo amžiaus, lyties ir fizinio aktyvumo lygio, reikėtų gerti 8-12 stiklinių vandens per dieną.

Išvengti dirginančių medžiagų

Kai kurie maisto produktai, tokie kaip alkoholis, raudonieji pipirai, kava ir perdirbti maisto produktai, gali dirginti odą arba sukelti uždegimą. Svarbu stebėti, ar tam tikrų maisto produktų vartojimas pablogina simptomus, ir derinti mitybą pagal individualius poreikius.

Parengta pagal internetinius šaltinius.