DERMATITAS

Kas yra dermatitas?

Dermatitas yra odos uždegimas, kuris sukelia odos paraudimą, patinimą, niežėjimą, kartais pūsleles ar net žaizdas. Tai bendras terminas, apimantis įvairias odos problemas, susijusias su uždegimu, alergija ar infekcija.

Dermatitas gali pasireikšti bet kuriame amžiuje ir bet kam, tačiau tam tikrų rūšių dermatitas dažniau pasitaiko tam tikrose amžiaus grupėse arba turi kitokius rizikos veiksnius. Keletas dermatito rūšių ir jų paplitimo ypatumai:

1. Atopinis dermatitas (egzema): Dažniausiai pasireiškia vaikystėje, ypač per pirmuosius gyvenimo metus, ir gali tęstis arba pasikartoti suaugusiam. Genetinis polinkis gali padidinti atopinio dermatito riziką.
2. Kontaktinis dermatitas: Gali pasireikšti bet kuriame amžiuje ir bet kam, bet dažniausiai jis atsiranda dėl tiesioginio kontakto su dirginančiomis medžiagomis ar alergenais, pavyzdžiui, buitinėmis cheminėmis medžiagomis, augalais, kosmetika ar metalais (pavyzdžiui, nikelis). Žmonės, dirbantys tam tikrose srityse, kur yra nuolatinis odos kontaktas su dirginančiomis medžiagomis, yra labiau linkę į kontaktinį dermatitą.
3. Seborėjinis dermatitas: Paprastai pasireiškia suaugusiems, dažniau vyrams, ir gali būti susijęs su hormonais, stresu, genetiniais veiksniais arba grybeline infekcija. Nėra aiškios priežasties, kodėl kai kuriems žmonėms pasireiškia šis dermatito tipas, o kitiems - ne.

Dermatitas gali pasireikšti bet kokioje odos dalyje, tačiau kai kurie dermatito tipai dažniau pasitaiko tam tikrose odos srityse. Atopinis dermatitas dažniausiai veikia veidą, rankas, kojas ir kelius. Kontaktinis dermatitas atsiranda toje odos dalyje, kurioje įvyko kontaktas su dirginančia medžiaga ar alergenu. Seborėjinis dermatitas dažniausiai pasireiškia ant galvos odos, veido, krūtinės ir nugaros.

Ligos priežastys

Dermatito priežastys gali skirtis priklausomai nuo dermatito tipo, tačiau štai keletas veiksnių, galinčių sukelti arba prisidėti prie dermatito atsiradimo:

1. Genetika: Kai kurie dermatito tipai, pavyzdžiui, atopinis dermatitas, gali būti susiję su genetiniais veiksniais. Jei šeimoje yra atopinio dermatito atvejų, padidėja rizika susirgti šia liga.
2. Alergenai: Kontaktinis dermatitas gali atsirasti dėl alerginės reakcijos į tam tikrus alergenus, pavyzdžiui, augalus, gyvūnus, kosmetiką, metalus ar kitas medžiagas.
3. Dirginančios medžiagos: Kontaktinis dermatitas taip pat gali būti susijęs su odos kontaktu su dirginančiomis medžiagomis, pavyzdžiui, chemikalais, muilu.
4. Riebalinių liaukų veikla: Seborėjinis dermatitas gali atsirasti dėl per didelės riebalinių liaukų veiklos, kuri sukelia odos paraudimą, niežėjimą ir pleiskanojimą.
5. Grybelinės infekcijos: Kai kurių dermatito formų, pavyzdžiui, seborėjinio dermatito, priežastis gali būti susijusi su grybeline infekcija.
6. Imuninė sistema: Atopinio dermatito atveju gali būti sutrikusi imuninė sistema, reaguojanti į alergenus ar dirginančias medžiagas pernelyg stipriai ir sukelianti uždegiminę reakciją odoje.
7. Hormonai: Hormonų pokyčiai gali turėti įtakos seborėjinio dermatito atsiradimui.
8. Aplinka: Aplinkos veiksniai, pavyzdžiui, oro drėgmė, karštis, šaltis ar saulės spinduliai, gali turėti įtakos dermatito atsiradimui ar simptomų sunkumui.

Kadangi dermatito priežastys gali būti įvairios, svarbu konsultuotis su dermatologu, jei įtariate, kad turite dermatitą. Gydytojas galės nustatyti tikslią diagnozę ir pateikti individualų gydymo planą, atsižvelgdamas į Jūsų dermatito priežastis bei simptomus.

Dermatito diagnozavimas, simptomai

Dermatito diagnozavimas dažniausiai prasideda nuo dermatologo konsultacijos, per kurią jis išklausys paciento skundus, išsamiai apžiūrės odą ir užduos klausimus apie simptomus, gyvenimo būdą, aplinką ir šeimos anamnezę. Kartais gali prireikti papildomų tyrimų, pavyzdžiui, odos biopsijos ar alergijos testų, kad būtų galima patvirtinti diagnozę arba atmesti ją dėl kitų odos ligų.

Pagrindiniai dermatito simptomai priklauso nuo jo tipo, tačiau dažniausiai pasireiškia šie:

1. Oda yra paraudusi, patinusi.
2. Odos niežėjimas, kartais labai stiprus.
3. Sausa, šiurkšti oda, pleiskanojimas.
4. Odos įtrūkimai, pūslelės (kartais jos sprogsta ir išsilieja skystis).
5. Žaizdos ar opos, susidarančios dėl nuolatinio odos draskymo arba infekcijos.

Eiga

Dermatito eiga gali skirtis priklausomai nuo jo tipo, priežasčių ir gydymo.

Atopinis dermatitas (egzema)

Eiga dažniausiai būna lėtinė ir kintanti. Simptomai gali atsirasti ir išnykti, o dažnai atsirandantys simptomai dažnai vadinami paūmėjimais. Paūmėjimo laikotarpiu simptomai gali būti labai sunkūs, o kartais dermatitas gali būti beveik nepastebimas. Daugeliui vaikų atopinis dermatitas mažėja su amžiumi, tačiau kai kuriems žmonėms jis gali tęstis visą gyvenimą. Ankstyvas gydymas ir nuolatinė odos priežiūra gali padėti valdyti simptomus ir užkirsti kelią paūmėjimams.

Kontaktinis dermatitas

Eiga paprastai ūmi, atsirandanti po kontakto su alergenais ar dirginančiomis medžiagomis. Simptomai gali atsirasti per kelias valandas iki kelių dienų po kontakto ir paprastai praeina per 2-4 savaites, jei veiksnys yra pašalintas. Sėkmingas gydymas ir dirginančių medžiagų vengimas gali padėti išvengti simptomų pasikartojimo.

Seborėjinis dermatitas

Eiga taip pat gali būti lėtinė ir kintanti, su paūmėjimais ir beveik nepastebima. Seborėjinis dermatitas gali paūmėti per šaltuosius mėnesius, kai oro drėgmė yra mažesnė, arba stresiniais laikotarpiais. Svarbu tinkamai valdyti riebalinių liaukų veiklą ir taikyti nuoseklų gydymą bei odos priežiūrą, kad sumažintumėte simptomų sunkumą bei trukmę.

Kas padeda dermatito atveju?

Odos drėkinimas

Reguliarus odos drėkinimas yra svarbus dermatito prevencijai ir gydymo komponentas. Naudokite bekvapį, be dažiklių drėkinamąjį kremą ar losjoną bent kartą per dieną arba daugiau, jei reikia. Venkite karštų vonių ir dušo.

Medikamentai

Gydymui gali būti naudojami įvairūs vaistai, tokie kaip topiniai kortikosteroidai (priešuždegiminiai tepalai), kalcineurino inhibitoriai, antihistamininiai vaistai (sumažina niežulį ir alerginę reakciją) ir, retais atvejais, sisteminiai kortikosteroidai. Tikslūs medikamentai ir jų dozavimas priklauso nuo dermatito tipo bei sunkumo.

Alergenų ir dirginančių medžiagų vengimas

Stenkitės vengti alergenų ir dirginančių medžiagų, kuriuos nustatėte kaip dermatito sukelėjus. Tai gali reikšti kosmetikos, namų apyvokos reikmenų ar drabužių pakeitimą.

Gydymas nuo infekcijos

Jei dermatitas sukelia bakterinę ar grybelinę infekciją, gydytojas gali skirti antibiotikus ar kitus vaistus.

Fototerapija

Kai kuriems dermatito atvejams gali būti naudinga fototerapija, kuri sumažina uždegimą ir pagerina odos būklę.

Imunosupresantai

Sunkiais atvejais gali būti naudojami imunosupresantai, kurie slopina imuninę sistemą ir mažina uždegiminę reakciją. Šie vaistai paprastai skirti tik tais atvejais, kai kitos gydymo priemonės yra neveiksmingos.

Parengta pagal internetinius šaltinius.